Ko gero žinomiausias šių dienų miškininkas, buvęs Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Andrius Kuliešis švenčia savo 80–metį.
Nors jau ir baigęs savo darbus Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje (vėliau - Valstybinėje miškų tarnyboje), profesorius ir šiandien yra aktyvus visuomenininkas, ko gero, žinomiausias miško naudojimo ir statistikos ekspertas, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos nacionalinis korespondentas.
Savo įspūdingą mokslinę ir praktinę karjerą profesorius pradėjo dar 1965–aisiais kaip Kėdainių miškų ūkio Šėtos girininkijos miško technikas. Vėliau ją tęsė Dubravos miškų tyrimo stotyje kaip Šilupio girininkijos girininkas. 1968–aisiais tapo Lietuvos žemės ūkio akademijos jaunesniuoju mokslo darbuotoju, vėliau – Lietuvos miškų mokslinių tyrimo instituto vyr. mokslo darbuotoju, miško taksacijos sektoriaus vedėju. Nuo 1989 iki 1992 m. dirbo šio instituto direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui. Vėliau, iki 1996–ųjų – Dubravos eksperimentinės miškų urėdijos urėdu. Paraleliai ėjo ir Lietuvos miškų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo, o nuo 1995–ųjų iki 2016–ųjų – Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškotvarkos katedros profesoriaus pareigas. Šešetą metų, nuo 1997–ųjų profesorius vadovavo Valstybiniam miškotvarkos institutui. Vėliau – septynetą metų – instituto pagrindu sukurtai Valstybinei miškotvarkos tarnybai. Nuo 2010 iki dabar profesorius dirbo Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vyriausiuoju specialistu.
Per savo karjerą profesorius apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuvos valstybinių miškų medienos tūrio nustatymo atrankos metodu patirtis“ (1972), habilituoto daktaro disertaciją „Medynų našumo kontrolės sistemos teorinis ir eksperimentinis pagrindimas“ (1989), dalyvavo inicijuojant Lietuvos nacionalinę miškų inventorizaciją atrankos metodu (1998), sukūrė jos teorinius ir metodinius pagrindus. Jis parengė 440 mokslinių straipsnių, knygų, statistinių leidinių, žinynų, tapo išradimo „Prietaisas skritulio formos apskaitos bareliams atriboti“ autoriumi. Vien tik per pastaruosius du dešimtmečius paskelbė 64 mokslinius straipsnius iš kurių 45 recenzuojamuose bei referuojamuose leidiniuose, tarptautiniuose žurnaluose, tokiuose kaip „Annals of Forest Science“, „Natural Resources Forum“, „Forest Science“, „Forests“, „Forest Policy and Economics“, “Baltic Forestry”. Kartu su bendraautoriais išleido 23 knygas, vieną vadovėlį, 20 miškų statistinių leidinių.
Profesorius aktyviai dalyvauja populiarinant mokslo pasiekimus miškų inventorizacijos, medynų našumo, miško naudojimo, kitais miškininkavimo klausimais, per pastaruosius du dešimtmečius paskelbdamas 150 straipsnių šalyje leidžiamuose žurnaluose.
A. Kuliešio indėlis į Lietuvos miškininkystę išties gigantiškas. Profesoriaus iniciatyva Dubravos miškų urėdijoje buvo organizuotas sklandus miško ūkinės veiklos perėjimas nuo planinės prie rinkos ekonomikos sąlygų. Valstybiname miškotvarkos institute jis atkūrė reikalingos apimties miškotvarkos darbus, kartu užtikrindamas dalyvavimą žemės reformoje, organizavo miško grupių ir kategorijų bei skirtingų nuosavybės formų miško ribų kartografavimą, reguliarų kasmetinį miškų ūkio statistikos leidinio išleidimą. Organizavo miškų valstybės kadastro steigimą, informacinių sistemų kadastrui palaikyti bei miško inventorizacijų duomenims apdoroti diegimą, dalyvavo steigiant Europos nacionalinių miško inventorizacijų tinklą, parengė pagrindinius miškų inventorizacijos normatyvus, sukūrė Lietuvos nacionalinės miškų inventorizacijos atrankos metodu teorinius ir metodinius pagrindus ir t.t.
1998 m. profesorius organizavo nacionalinę miškų inventorizaciją atrankos metodu, pastovių apskaitos barelių pagrindu, kuri nenutrūkstamai vykdoma ir dabar. Tyrinėdamas medynų augimą, medynų ir medžių parametrų tarpusavio ryšį, suformulavo bendruosius medynų svarbiausių rodiklių tarpusavio ryšių dėsningumus, įnešdamas į Lietuvos miškininkystės mokslo istoriją savitą medynų augimo ir našumo biologinių dėsnių – tarpusavio medžių įtampos ir tolerancijos – taksacinę interpretaciją su jo pagrįstais medynų našumo formavimo tipais. Sukūrė modelių sistemą augimo ir retinimosi sąlygų medynuose dinaminiam įvertinimui. Pagal šių tyrimų rezultatus sukūrė medynų našumo modelį, naudojamą medienos ištekliams vertinti ir kontroliuoti bendrojo tūrio prieaugio balanso pagrindu.
Savo pedagoginėje veikloje profesorius yra išugdęs ne vieną dešimtį miškininkų kartų. Didžiulis būrys jo išugdytų miškininkų šiuo metu darbuojasi Lietuvos miškuose ar mokslo bei valdžios įstaigose.
Profesorius ir šiuo metu aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra ilgametis žurnalo „Mūsų girios“ redkolegijos narys, 15 metų buvo žurnalo „Baltic forestry“ redkolegijos narys, yra Miškotvarkos mokslinės techninės tarybos narys, Lietuvos miškininkų sąjungos narys, nuo 2020 m. viceprezidentas, FAO borealinių miškų globalinės apskaitos nacionalinis korespondentas. Nuo 1997 metų – darnaus miškų ūkio monitoringo ekspertų grupės prie Jungtinių tautų ekonominės komisijos Europai narys.
Prof. A. Kuliešis ne kartą apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko padėkos raštais, LR Aplinkos, Žemės ūkio ministrų padėkomis, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) Medienos komiteto, Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) padėkomis, LR Aplinkos ministerijos Garbės ženklu (2009), Valstybinės miškų tarnybos medaliu „Auksinis ąžuolo lapas“ (2019).
Švęsdamas garbingą jubiliejų, profesorius sako, jog ir toliau aktyviai dalyvaus mokslinėje bei visuomeninėje veikloje. Profesorius ketina parengti dar ne vieną mokslinį straipsnį, dalyvauti visuomeninėje veikloje, tikisi ir toliau aktyviai bendradarbiauti su kolegomis. Jiems profesorius sako: „Miškas auginamas dešimtmečiais ir šimtmečiais, tačiau jo ateitį kuriame šiandien. Informacija apie miškų raidą yra galingas įrankis miškininkų rankose. Tikiu, jog šis įrankis padės mums visiems, ne tik miškininkams, susivokti, parenkant Lietuvos miškų raidos kryptį, tenkinančią visų mūsų lūkesčius“.
Savo ruožtu, kolegos miškininkai profesoriui linki, kad jis ir toliau išliktų aktyvus miškų ir miškininkavimo patriotas, dalintųsi sukaupta patirtimi ir sako, kad jis ir toliau bus laukiamas svečias tiek Valstybinėje miškų tarnyboje, tiek ir kitose su miškais susijusiose institucijose.
Sveikiname profesorių ir linkime jam išlikti tokiu aktyviu ir optimistišku, savo pavyzdžiu uždegančiu visus kolegas miškininkus!
Atnaujinimo data: 2023-08-22
Kviečiame į edukaciją „Miškų inventorizacija ir ŠESD apskaita klimato kaitos kontekste“
7 žingsniai gauti dotaciją medžių savaiminukams išsaugoti
Parengtas Kauno rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas
Parengtas Kelmės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas
Dėmesio! Pasikeitė Valstybinės miškų tarnybos elektroninio pašto adresas