Lietuva pratęsė narystę Europos augalų genetinių išteklių bendradarbiavimo programoje
Nuo 1995 metų Lietuva dalyvauja Europos augalų genetinių išteklių bendradarbiavimo programos (angl. – European Cooperative Programme for Plant Genetic Resources, ECPGR) įgyvendinime. Programos tikslas – užtikrinti augalų genetinių išteklių ilgalaikį išsaugojimą ir racionalų jų naudojimą Europoje. Šiais metais mūsų šalis pratęsė narystę programos XI etape (2024–2028 m.).
Lietuvoje dalyvavimą programos veiklose koordinuoja Valstybinė miškų tarnyba.
Dalyvavimas programoje užtikrina augalų genetinių išteklių specialistų, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkų, kaupiančių, saugančių ir tiriančių augalų genetinius išteklius, vykdančių augalų selekcines programas, dalyvavimą programos darbo grupių veikloje, bendruose augalų genetinių išteklių tyrimų projektuose. Vykdant bendrus augalų genetinių išteklių tyrimų projektus su kitomis šalimis, gaunami išsamesni rezultatai ir, jais remiantis, genetiniai ištekliai racionaliau panaudojami selekcinėse programose, moksliniuose tyrimuose bei saugaus maisto produktų kūrime. Darbo grupėse, projektų vykdymo metu Europos šalių mokslininkai ir augalų genų bankų specialistai tobulina esamus, taiko naujus augalų genetinių išteklių vertinimo, atrankos, mokslinių tyrimų metodus.
Lietuvos mokslininkams, tiriantiems augalų genetinius išteklius, naudojantiems juos selekcijoje, dalyvavimas programoje suteikia naujų teorinių, metodinių žinių augalų biologijos ir genetikos srityse.
Programos veikla planuojama 5 metų trukmės fazėmis. 2024 m. prasidėjo XI programos fazė, kuri tęsis iki 2028 m. X programos fazės veikloje dalyvavo 35 Europos Sąjungos narės ir kitos Europos valstybės. Veikla vykdoma darbo grupėse pagal atskiras augalų grupes. Programai vadovauja taryba, sudaryta iš programos nacionalinių koordinatorių. Tarybos patvirtintų veiklų įgyvendinimą, darbo grupių parengtų projektų vertinimą ir atranką, vykdo vykdomasis komitetas (angl. – Executive Committee, ExCo) kartu su programos sekretoriatu.
Šiais metais, vykdant programą, buvo sukurtas Europos genų bankų valdytojų tinklas. Iki 2030 m. augalų genetinių išteklių įvairovė Europos genų bankuose bus patikimai išsaugota ir prieinama tvariam naudojimui, gerinant Europos genų bankų infrastruktūros efektyvumą ir efektyvumą. Taigi, Europos ex situ išsaugojimo sistema bus pakelta iki aukščiausio lygio:
1. ilgalaikės kokybės (išsaugojimo valdymas, gyvybingumas, genetinis vientisumas ir fitosanitarinė apsauga)
2. išsaugotas medžiagos prieinamumas vartotojams, taip nustatant Europos poziciją.
Dalyvavimas įgyvendinant programą užtikrins Lietuvos ir kitų Europos šalių mokslininkų, augalų genų bankų specialistų bendrų vykdomų projektų tęstinumą ir naujų inicijavimą. Rezultatai ir žinios gautos įgyvendinant projektus, bus panaudotos augalų genetinių išteklių išsaugojimui bei racionaliam jų panaudojimui Lietuvoje ir Europoje.
Išsamiau ištirti ir racionaliai panaudoti augalų genetinius išteklius įpareigoja Tarptautinė sutartis dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių, Biologinė įvairovės konvencija, Nagojos protokolas.
Programa finansuojama šalių, kurios dalyvauja jos įgyvendinime, lėšomis.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Atnaujinimo data: 2024-12-31
Taip pat skaitykite:
Miškų savininkus kviečiame naudotis tarnybos konsultacijų centro paslaugomis!
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena
Dėl sistemų priežiūros darbų laikinai neveiks dalis tarnybos teikiamų elektroninių paslaugų
2024–aisiais vidinės miškotvarkos projektų skaičius sumažėjo dešimtadaliu
Medienos produktų importo ir eksporto 2024 m. III ketvirčių apžvalga