Koordinacinės tarybos posėdyje – dėmesys žievėgraužių grėsmei ir sprendimų paieškai
2025 m. gegužės 15 d. vyko Koordinacinės tarybos išvažiuojamasis posėdis sanitarinės miškų apsaugos klausimais, skirtas vienam didžiausių šiuo metu kylančių iššūkių – žievėgraužio tipografo masinio plitimo židinių valdymui. Renginio metu vyktas vizitas į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio miškus.
Posėdis pradėtas lauko vizitu Punios šile, kur dalyviai lankė aktualius objektus: genetinį medyną, žievėgraužio tipografo pažeidimų židinius rezervatu paskelbtoje teritorijoje ir jų aplinką. Prienų šile, Vakarų taigos teritorijoje, apžiūrėtas ir eglynas, pakenktas žievėgraužio tipografo. Taip pat buvo pristatyta mechanizuota žievės lupimo technologija, skirta efektyvinti prevencines ir kontrolės priemones, mažinančias žievėgraužių plitimą.
Po vizito miškuose vyko pristatymai, aktyvios diskusijos ir sprendimų priėmimas. Dalyvių dėmesį ypač patraukė informacija apie vykdomus mokslinius tyrimus: eglynų apsaugą pasitelkiant žievėgraužius parazituojantį grybelį, interaktyvų modelį žievėgraužių vystymosi tarpsnių stebėsenai medžių liemenyse bei ankstyvą židinių nustatymą distanciniais metodais.
Visgi, keliems darbotvarkės klausimams išnagrinėti pritrūko laiko, todėl jie perkelti į šiandienos – gegužės 16-osios – posėdžio dalį.
Posėdyje dalyvavo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Karolis Mickevičius, sanitarinės apsaugos specialistai, o posėdžio komisijoje – Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas.
Pagrindinį pranešimą skaitė vyr. specialistas Kęstutis Grigaliūnas, pristatęs žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsenos rezultatus ir rizikos vertinimus. 2025 m. duomenys rodo, kad vidutiniškai visoje Lietuvoje populiacija sumažėjo 22 %, tačiau Pietų regione fiksuotas reikšmingas 42 % augimas, keliantis pagrįstą susirūpinimą. Eglynų sveikatingumo vertinimai parodė, kad kai kuriose stebėjimo vietose nudžiūvo iki 84 % medžių, o tai tik dar kartą patvirtina būtinybę tęsti aktyvią stebėseną ir taikyti veiksmingas sanitarines priemones.
Skyriaus vedėjas pristatė ir siūlymus dėl stichinės nelaimės pabaigos nustatymo, kai miškai pažeisti žievėgraužio tipografo, vėjo, sniego ar spyglius bei lapus graužiančių kenkėjų. Nuspręsta, kad stichinės nelaimės pabaigos scenarijai bus taikomi atsižvelgiant į žalos mastą, biologinius ir klimato veiksnius. Pabrėžta, kad būtina naudoti lankstų, duomenimis grįstą sprendimų modelį, ypač valdant lokalius protrūkius.
Atnaujinimo data: 2025-05-16
Taip pat skaitykite:
Paskelbti naujausi valstybinės miškų apskaitos duomenys
Juodkrantėje atrinktos žemaūgės kalninės pušys sėklinei plantacijai įveisti
Ieškome Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (-ės)
Kviečiame žemių savininkus pasinaudoti parama ir tapti miškų savininkais