Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
    • 1.

      Ar visada reikalingas vidinės miškotvarkos projektas?

      Vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

      Projektai miško valdoms paprastai rengiami 10 metų laikotarpiui. Jei per 10 metų laikotarpį savininkas neįvykdė visų suprojektuotų ūkinių priemonių, savininko prašymu, projektas gali būti pratęstas dar 5 metams.

      Jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje draudžiami, išskyrus:

      1) III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindinius kirtimus;
      2) III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimą atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
      3) pagrindinius kirtimus žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 hektarų ploto;
      4) kirtimus IV B grupės miškuose.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 2.

      Kokiais atvejais reikalingas Leidimas kirsti mišką arba Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką?

      Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:

      1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
      2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos;
      3) atrankinius sanitarinius kirtimus;
      4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
      5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;
      6) kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę);
      7) plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais;
      8) retinimo ir einamuosius kirtimus.

      Šiems kirtimams būtina gauti suderintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką (toliau – Pranešimas), išskyrus jaunuolynų ugdymo kirtimus, atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos, kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti. 

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 3.

      Kaip gauti leidimą kirsti mišką arba pranešimą apie ketinimą kirsti mišką?

      Norėdamas gauti leidimą kirsti mišką (toliau - Leidimas) arba pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką (toliau – Pranešimas), privataus miško savininkas, elektroniniu būdu, per naudodamasis Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS), pateikęs paraišką. Miško savininkas, kartu su paraiška, turi pridėti (prisegti) biržės atrėžimo medžiagą (pasirašytą biržės rėžėjo elektroniniu parašu) bei kitus susijusius dokumentus. Norint gauti Leidimą ar Pranešimą ne per ALIS, prašymą, biržės atrėžimo medžiagą bei kitus susijusius dokumentus galima atsiųsti registruotu paštu, palikti Valstybinės miškų tarnybos darbo vietose esančiose pašto dėžutėse, arba iš anksto užsiregistravus Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje konsultacijai pas rajono specialistą.

      Per 14 kalendorinių dienų nuo Pranešimo pateikimo per ALIS, išsiuntimo, įteikimo ar pateikimo ir negavęs neigiamo arba gavęs suderinimą raštu, gali vykdyti miško kirtimus, nustatytus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, Pranešime nurodytu mastu ir sąlygomis. 

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 4.

      Norint gauti leidimą kirsti mišką, ar suderintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, jei miško valda valdoma bendrosios nuosavybės teise, ar reikalinga gauti visų bendraturčių sutikimus?

      Asmenims, mišką valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, Leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam iš savininkų visų bendraturčių raštišku sutikimu. Teikiant per ALIS sutikimas turi būti pasirašytas bendraturčių elektroniniais parašais.

      Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką, pateikiamas pasirašytas visų bendraturčių, arba pasirašytas vieno bendraturčio, kuris kartu su Pranešimu pateikia visų bendraturčių raštiškus sutikimus dėl Pranešime nurodytų miško kirtimų.  Teikiant per ALIS sutikimai turi būti pasirašyti bendraturčių elektroniniais parašais.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 5.

      Ar galima gauti Leidimą kirsti mišką, kai žemės sklypui įregistruota hipoteka? 

      Kai žemės sklypui įregistruota hipoteka, privaloma pateikti hipotekos kreditoriaus raštišką sutikimą, išskyrus atvejus, kai hipotekos sutartyje numatyta kitaip. Be minėto sutikimo, Leidimas kirsti mišką neišduodamas.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 6.

      Kas sudaro biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus?

      Biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus sudaro: biržių atrėžimo projektai (Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 1 priedas), biržių brėžiniai (6 priedas), medžių matavimo (3 priedas) ar kirstinų medžių numeravimo (7 priedas) lapai, biržių taksavimo lapai (8 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal stačiakampius apskaitos barelius (9 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3, 8 priedų formos). Privačių miškų biržių atrėžimo dokumentuose įrašoma miško savininko (savininkų) vardas, pavardė, miško sklypo kadastrinis numeris. Kartu su biržių atrėžimo dokumentais pateikiamos teisę ženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją įrodančių dokumentų (privačių miškų savininkų mokymo kursų baigimo pažymėjimas, išsilavinimą įrodantys dokumentai) kopijos.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 7.

      Kas gali paruošti biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus?

      Paženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją gali:

      1) miško savininkai fiziniai asmenys jiems nuosavybės teise priklausančiame miške ar jų artimi giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys), taip pat savininko sutuoktinis, turintys savininko išduotą bei nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, bei miško savininko juridinio asmens vadovo įgalioti darbuotojai juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame miške. Visi šie asmenys turi turėti aukštąjį ar jam prilygintą aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą arba turi būti baigę specialius miško savininkų mokymo kursus pagal privačių miškų tvarkymo ir naudojimo pagrindų mokymo 5 dienų (40 val.) trukmės programas, patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 114 bei išlaikę žinių patikrinimo egzaminus, kuriuose egzaminuoja miškų urėdijos ar Valstybinės miškų tarnybos valstybinis miškų pareigūnas. Mokymo kursų baigimo pažymėjimas turi būti patvirtintas šio valstybinio miškų pareigūno parašu. Kirstinus medžius šiame punkte nurodyti asmenys ženklina asmeniniais žymeliais ar kitais kirstinų medžių ženklinimo būdais: žievės patašymu, dažais, rėžtuku;
      2) miškininkai specialistai, turintys aukštąjį ar jam prilygintą aukštesnįjį miškininkystės krypties išsilavinimą. Kirstinus medžius miškininkai specialistai ženklina asmeniniais žymeliais ar kitais kirstinų medžių ženklinimo būdais: žievės patašymu, dažais, rėžtuku.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 8.

      Ką daryti kai neaiškios ribinės linijos?

      Privataus miško savininkas privalo užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą. Miško valdos ribinė linija – miško valdos ribas natūroje žyminti linija, kurioje 1–1,5 m atstumu nuo šios valdos ribos į šios valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai arba joje iškirstas pomiškis ir trakas, o prie šios miško valdos ribos esantys medžiai nuo išorinės šios valdos ribos pusės pažymėti dažais ar patašant žievę.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 9.

      Kas yra biržė?

      Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas, atribotas spindžiais (spindžiuose gali būti nukertami visi augantys medžiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra iki 16 cm, bei krūmai) arba gairėmis, dažais (ribinius medžius pažymint iš biržės pusės) ar užrišamomis juostelėmis ant ribinių medžių.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 10.

      Ar gali miško savininkas savo miške įsirengti rekreacinius objektus?

      Vadovaujantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.5 p. privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Valdoje projektuojami rekreaciniai objektai bei jų mastas priklauso nuo miškų grupės, saugomos teritorijos statuso, esamų kultūros paveldo objektų, miško ploto ir kt. 

      Miško savininkai, įrengdami savo miške rekreacinius objektus, turi nepabloginti miško funkcinių savybių bei pagrindinės miškų ūkio paskirties reikalavimų.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 11.

      Nuosavybės dokumentuose miško žemės nėra, bet Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre dalis žemės registruota kaip miškas?

      Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka (2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331). Keičiant žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio į miškų ūkio) arba norint įregistruoti mišką Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, reikia atlikti sklypo kadastrinius matavimus.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 12.

      Kaip įtraukti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą jeigu įveisiau mišką arba miškas užaugo savaime?

      Duomenys į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą įrašomi ir keičiami vadovaujantis 2015 m. lapkričio 30 d. LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintu  Duomenų teikimo LR Miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu. 

      Įveisto miško duomenys teikiami ir įrašomi į LR Miškų valstybės kadastrą vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis patvirtintomis LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144. Kai žemės savininkui skiriama valstybės parama miškui įveisti, – pagal paramą skiriančios institucijos Valstybinei miškų tarnybai pateiktus duomenis teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitais atvejais įveisęs mišką, žemės savininkas (kai želdiniai pasodinti pavasarį, – tais  pačiais kalendoriniais metais, kai želdiniai pasodinti rudenį, – kitais metais; kai miškas želia savaime – per metus nuo Miško želdinimo ir žėlimo projekto parengimo) Valstybinei miškų tarnybai teikia prašymą dėl įveisto miško apskaitos ir įrašymo į Miškų valstybės kadastrą. Visais kitais atvejais privataus miško savininkas, norėdamas miško plotą įtraukti miškų valstybės kadastrą, kreipiasi į vidinės miškotvarkos projektų rengėją dėl miško inventorizacijos atlikimo ir po to duomenis teikia Valstybinei miškų tarnybai.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 13.

      Ar gali gauti miško savininkas kompensaciją už saugomoje teritorijoje nustatytus veiklos apribojimus?

      Privataus miško savininkas, kurio miško valda yra saugomoje teritorijoje, dėl atsiradusių naujų veiklos apribojimų gali gauti kompensacijas. Sąlygos, kurioms esant, privataus miško savininkas gali pretenduoti į kompensaciją, nustatytos Lietuvos Respublikos (toliau–LR) saugomų teritorijų įstatymo 321  straipsnio bei LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 (LR Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 146 redakcija) patvirtinto Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo nuostatose.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 14.

      Kada ir ar reikia būti įtrauktam į miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą, norint įsivežti ir (arba) prekiauti miško dauginamąją medžiaga?

      Asmuo, norintis auginti ir (ar) tiekti rinkai, įvežti į Lietuvą iš kitų šalių ar išvežti iš Lietuvos į kitas šalis miško dauginamąją medžiagą (asmuo nėra galutinis miško dauginamosios medžiagos ruošėjas ar naudotojas), Valstybinei miškų tarnybai turi pateikti prašymą įtraukti jį į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą pagal Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 1 priede nurodytą formą. Jeigu Tiekėjas yra registruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, pateikti prašymo Valstybinei miškų tarnybai nereikia, pakanka tik pranešti apie tai (elektroniniu paštu ar faksu, ar raštu), nurodant registracijos Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre pažymėjimo numerį, identifikavimo kodą, ar Tiekėjas yra miško dauginamosios medžiagos ruošėjas ir (ar) miško dauginamosios medžiagos augintojas mokslo ir selekcijos tikslams.

      Atnaujinta: 2022 05 02

    • 15.

      Kada reikalingas leidimas ir kur rasti prašymą leidimui įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti?

      Leidimai išduodami, kai į šalį įvežama ar naudojama iš kitų šalių ar iš tolimesnių nei gretimi kilmės rajonai gauta miško dauginamoji medžiaga miškui želdinti, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatais, 2008 m. gruodžio 16 d., Tarybos sprendimu 2008/971/EB dėl trečiose šalyse išaugintos miško dauginamosios medžiagos lygiavertiškumo (OL2008 L 345, p. 83) ir 2008 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimu 2008/989/EB, kuriuo valstybėms narėms pagal Tarybos direktyvą 1999/105/EB leidžiama priimti sprendimus dėl garantijų, suteiktų tam tikrų trečiųjų šalių importuotinai miško dauginamajai medžiagai, atitikimo (OL 2008 L 352. P. 55).

      +Forma pildymui Word formate;

      +Forma pildymui per el. valdžios vartus;

      Atnaujinta: 2022 05 02